- smuikis
- 2 smuikis, -ė smob., smuikỹs, -ė̃ (4) KŽ žr. smuikininkas 1: Smuikis įtempęs į savo smuiką stygas, arba strūnas, braukydamas par jas su smičiu ir pirštais jas lytėdamas, daro daug balsų įvairių S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
smuikis
Look at other dictionaries:
smuikis — 1 smuĩkis sm. (2) žr. smuikas 1: Armonika, smuĩkis ir triūbytė buvo [šokiuose] Vdn … Dictionary of the Lithuanian Language
smičius — ×smìčius (sl.) sm. (2) [K392], NdŽ, Kp, Ds, Aps, Dglš; M, Ser strykas, griežiklis: Su smičiumi griežia ant smuiko J. Su tuo smìčium traukia traukia tik Bgt. Smìčius jo rankoj kaip šaudyklė laksto, Lnkv. Muzikantai, traukit smičių (griežkit) –… … Dictionary of the Lithuanian Language
smuikautojas — smuikautojas, a smob. žr. smuikuotojas: Smuikis, arba smuikauto[ja]s D58(išnaša) … Dictionary of the Lithuanian Language
